Sinopsis

 

Laikas: 1910-1914 m.

 

 

Vakaras, pravažiuojantys keleiviai būriuojasi stoties hole – kas laukia traukinio, kas registruojasi nakvynei viešbutyje. Būrys studentų girtauja stoties bare, lošia azartinius žaidimus, flirtuoja su besirenkančiomis į darbą kurtizanėmis. Studentas Edmondas dainuoja madrigalą jaunų gražuolių garbei, visi mielai jam pritaria.

 

Susitikti su draugais ateina Renė de Grijė - kilmingas, bet neturtingas jaunuolis, Edmondo draugas. Jis nusiteikęs melancholiškai ir nenoriai bendrauja. Studentai pašaipiai klausia, ar tik de Grijė nebus įsimylėjęs. Šis atrėžia dar niekada nepatyręs meilės nuotykių. Studentai juo netiki, o Edmondo išprovokuoja de Grijė traukti pas kurtizanes ir įrodyti draugams, kad jis galetų suvilioti bet kurią jų, jeigu tik norėtų.

 

Atvyksta traukinys iš Araso miestelio. Juo atvažiuoja įspūdinga jauna mergina Manon, jos brolis Lesko ir stambus Prancūzijos pramoninkas milijonierius Žerontas de Ravua.

 

De Grijė, apakintas Manon žavesio, negali atitraukti nuo jos akių. Kol Žerontas ir Lesko registruojasi į viešbutį, užkalbinęs merginą de Grijė sužino, kad tėvų valia Manon vyksta į vienuolyną. Vaikinas maldauja ją su juo vėliau susitikti; ji suintriguota tokio tiesmukumo - sutinka. De Grijė suvokia, kad beviltiškai įsimylėjo nepažįstamąją.

 

Žerontas, taip pat sužavėtas Manon, bando iš Lesko sužinoti jų kelionės tikslus. Šeimos valią pristatyti seserį į vienuolyną nenoriai vykdantis Lesko leidžia turtuoliui suprasti, kad už tam tikrą suma mielai pakeistų kelionės kryptį. Žerontui atsiveria galimybė! Bet jis nenori susidėti su įtarimų keliančiu, aferistą primenančiu Lesko ir pakvietęs jį su Manon vakarieniauti, skuba papirkti viešbučio savininką, kad tas suorganizuotų Manon pagrobimą. Žerontas planuoja nusivežti ją į Paryžių. Nauja pažintimi apsidžiaugęs Lesko įsitraukia į lošmą kortomis su būriu studentų.

 

Edmondas nugirsta Žeronto pokalbį apie jo planus ir papasakoja tai de

Grijė. Šis primygtinai prašo draugo pagalbos. Kai Manon ateina į sutartą pasimatymą, de Grijė prisipažįsta ją mylintis ir įtikinėja vykti kartu į Paryžių. Manon dvejoja, bet Edmondo praneša, kad Žeronto užsakytas ekipažas jau paruoštas. Jaunuoliai pabėga.

 

Edmondo piktdžiugiškai praneša Žerontui, kad Manon pabėgo su studentu. Lesko, apsvaigęs nuo vyno ir kortų, desperatiškai bando išsaugoti naujai užsimezgusią draugystę su milijonieriumi ir patikina jį, kad de Grijė nesugebės Paryžiuje patenkinti prabangą ir malonumus mėgstančios Manon įgeidžių. Ateis laikas, kai jis jai nusibos. Žerontas, palikęs Lesko, eina ieškoti gražuolių kurtizanių draugystės.

 

 

Kaip ir numatė Lesko, Manon greitai meta be skatiko likusį studentą ir

tampa Žeronto išlaikytine. Savanaudis Lesko kartu su ja apsigyvena Žeronto namuose ir nevaržomai naudojasi jo turtais. Padedama keturiu kambarinių, Manon taip užsiėmusi savimi ir grožio procedūromis, kad nekreipia dėmesio į brolį.

 

Lesko mato, kad nepaisant prabangos, kuria Žerontas apsupo seserį, ji nėra laiminga. Manon skundžiasi, kad vyras nepatrauklus, nuobodus ir jai viskas įgriso. Ji ignoruoja Žerontą ir ilgisi de Grijė. Lesko prasitaria Manon tapęs de Grijė draugu ir itraukęs jį į lošimą kortomis, kad tas praturtėtų.

 

Ateina Žeronto pasamdyta miuzikholo žvaigždė su merginomis ir dainuoja milijonieriaus Manon sukurtą madrigalą apie jo geismą, kuriuo turtuolis maldauja gražuolę jo neatstumti, patenkinti jo aistringus norus. Lesko sunerimęs, kad aikštinga Manon gali sugriauti jų gyvenimo idilę. Jis išvaro merginas ir išskuba ieškoti de Grijė.

 

Pasirodo ekscentriškas šokiu mokytojas. Žerontas prisikvietė turtingų draugų, kad pasipuikuotų prieš juos Manon, šokančia egzotiškus Rytų šokius. Visi gėrisi jo išlaikytine, svaido jai komplimentus, kai ši gundo kompaniją seksualiais šokio judesiais. Žerontas apimtas ekstazės - užkariavusi visų dėmesį gražuolė priklauso tik jam. Manon už šokį atsidėkojama dosniomis dovanomis ir deimantais. Žerontas su svečiais išeina pasivaikščioti.

 

Netikėtai įsiveržia de Grijė – jis kaltina Manon neištikimybe ir išdavyste. Galiausiai jai pavyksta įtikinti meilužį, kad ji myli tiktai jį. Įsimylėjėliai puola vienas kitam į glėbį. Apimti aistros jie nepastebi, kai tarpduryje pasirodo Žerontas. Turtuolis primena Manon, iš kokio purvo ją ištraukė, o ši, atsilygindama už pažeminimą, kiša Žerontui veidrodį, kad tas pamatytų, koks yra baisus. Įsiutęs Žerontas išeina grasindamas greitu susitikimu.

 

Manon džiaugiasi laisve. Tuo metu atskuba Lesko ir įspėja įsimylėjėlius,

kad Žerontas apkaltino Manon paleistuvyste - ji tuoj bus areštuota. De Grijė maldauja Manon bėgti, bet ji nenori palikti savo papuošalų ir prabangių suknelių. Kol ji desperatiškai bando susikrauti deimantus, auksą ir paslėptus pinigus, grįžta Žerontas su sargybiniais. Bėgti jau vėlu. Visi Manon turtai pabyra ant grindų. Ji suimama už vagystę.

 

 

 

Aušra. Manon prirakinta kalėjimo požemiuose su kitomis kurtizanėmis ir vagimis. Šiandien jos laukia tremtis. Gatvėje priešais kalėjimą stovi skausmo palaužtas de Grijė ir Lesko. Brolis paperka kalėjimo prižiūrėtoją, kad de Grijė galėtų pasikalbėti su Manon ir perspėti ją, kad abu bandys ją išlaisvinti.

 

Manon sujaudinta de Grijė meilės. Jis prisiekia niekada su ja nesiskirti, maldauja nepasiduoti. Tačiau viltis nutraukia šūviai – Manon pagrobti nepavyksta ir Lesko ragina de Grijė bėgti.

 

Atskubėję miestiečiai bando sužinoti, kas atsitiko. Sargybiniai vieną po kitos lydi grandinėmis sukaustytas moteris, tremiamas į Prancūzijos koloniją Amerikoje. Manon - tarp jų. Susirinkusi minia vienas tremtines užjaučia, kitas niekina. Įsimaišęs tarp žmonių Lesko jiems kužda, kad išblyškusią merginą turtuolis pagrobė iš jauno vyro ir taip sužadina minios palankumą Manon.

 

De Grijė apimtas nevilties, kad amžiams bus atskirtas nuo Manon, bando ją išplėšti iš nuteistųjų būrio. Supratęs, kad ginklu nieko nelaimės, jis puola ant keliu prieš kapitoną ir maldauja paimti jį į laivą. Minia jį palaiko, todėl kapitonui nieko kito nelieka, kaip sutikti.

 

De Grijė nukauna dvikovoje dėl Manon prancūzų kolonijos viršininko sūnėną ir bėga su ja ieškoti prieglobsčio britų kolonijoje. Išsekusi Manon nebegali judeti dėl kaitros, nuovargio ir troškulio, o de Grijė neranda vandens. 

 

Manon jaučia artėjančią mirtį ir siunčia de Grijė ieškoti pagalbos. Kol jo nėra šalia, ji prisimena savo praeitį, suvokia kaltę ir klaidas, pripažįsta karčią tiesą, kad jos grožis atneše tik žiaurias kančias.

 

De Grijė grįžta su liūdna žinia - paieškos bevaisės. Manon jėgos

senka, ji paskutinį kartą prisiekia de Grijė savo amžiną meilę ir miršta.